„Tegul žydi visos gėlės” Tolerancijos sampratos, dilemos, lietuviški pavyzdžiai

Šio straipsnio tikslas – tolerancijos praktikų istorinėje ir dabarties Lietuvoje analizė ir interpretacija, nuosekliau pasiremiant tolerancijos sampratų, koncepcijų analize ir dabartinių teorinių diskusijų apie toleranciją įžvalgomis. Kartu siekiama aktualizuoti svarstymus apie tolerancijos variantus senojoje Lietuvoje ir ypač XXI a. pradžios Lietuvos demokratijoje. Esminis dalykas yra bandymas perprasti, kas yra tolerancija dabartinėje Lietuvoje, kaip ji veikia vėlyvojoje modernybėje, kreipiant rimtesnį dėmesį į etninių mažumų situaciją. Staipsnyje pastebima, kad didžioji mūsų dabarties problema yra tame, kad tolerancijos/pakantumo nepakanka įveikti mums iškilusioms moralinėms problemoms. Ypač nepakanka paplitusios tolerancijos kaip džiaugsmingo pritarimo skirtumams ir atvirumo viskam. Autoriaus nuomone, teisinės valstybės pilietybė, kaip ir tolerancija, nėra pakankamas bendrumo pagrindas. Tenka kalbėti apie tikrą visuomenės integraciją, netapatinant retorikoje jos su asimiliacija ar tik su „mažumų integracija”, kaip vis dar atsitinka Lietuvos viešojoje erdvėje ir neretai istorikų darbuose. Tai reiškia didesnį suvokimą, kad esi to paties pasaulio, tam tikros bendruomenės dalis su bendromis sąsajomis, bendra istorija. The purpose of this paper is to analyze and interpret tolerance practices in historical and contemporary Lithuania, drawing more consistently on the concepts and conceptions of tolerance and insights from current theoretical debates on tolerance. Moreover, we intend to actualize the reflections on the variants of tolerance in the old Lithuania and especially in the Lithuanian democracy and partly in Lithuanian historiography of the beginning of the 21st century. It is crucial to understand the status of tolerance in present-day Lithuania, how it works in late modernity, with special reference to the situation of ethnic minorities. The article notes that the biggest problem we face today is that tolerance is not enough to overcome our moral problems. In particular, pervasive tolerance as a joyful acceptance of differences and openness to everything is not enough. In the author's opinion, citizenship of juristic state, like tolerance, is not a sufficient basis for generality. We have to talk about true integration of society, without identifying it in rhetoric with assimilation or merely "minority integration", as is still the case in Lithuanian public space and often in the works of historians. It means being more aware that you are part of the same world, of a particular community with common affinities, a common history.